Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija
 |
Popiežius Didžiosios savaitės dienomis pakvietė į namų liturgiją. Kai dėl pandemijos gyvename uždaryti namuose ir negalime nueiti į bažnyčią, dažniau pažvelkime į Nukryžiuotąjį ir atsiverskime Evangeliją. Tai bus mūsų namų liturgija su Nukryžiuotuoju ir Evangelija. „Šeštai valandai atėjus, visą kraštą apgaubė tamsa iki devintos valandos. Devintą valandą Jėzus garsiai sušuko: Eloji, Eloji, lema sabachtani? Tai reiškia: Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?! Kai kurie ten stovintys išgirdę sakė: „Matai, jis šaukiasi Elijo.“ Tada vienas nubėgęs primirkė kempinę perrūgusio vyno, užmovė ją ant nendrės ir padavė jam gerti, tardamas: „Palaukite, pažiūrėsime, ar ateis Elijas jo nuimti.“ Bet Jėzus, garsiai sušukęs, atidavė dvasią. Tuo metu šventovės uždanga perplyšo į dvi dalis nuo viršaus iki apačios. Šimtininkas, stovėjęs priešais ir matęs, kaip jis šaukdamas mirė, tarė: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“ (Mk 15, 33–39) Be daugelio kitų klausimų, kurie mums kyla šiomis neramiomis savaitėmis, kai pasaulis taip kenčia dėl pandemijos, gali kilti ir klausimų apie Dievą: ką jis daro matydamas mūsų skausmą? Kur jis, kai viskas blogai? Kodėl jis greitai neišsprendžia problemų, klausė popiežius. Pasak jo, mums padės pasakojimo apie Jėzaus kančią apmąstymas. Ir šiame pasakojime netrūksta klausimų. Žmonės, Jeruzalėje džiugiai sutikę Jėzų, klausia, ar dabar jis išvaduos savo tautą nuo priešų. Jie laukė galingo ir pergalingo Mesijo, o jis ateina romus ir nuolankios širdies, kviečiantis į atsivertimą ir gailestingumą. Jį šlovinusi minia ima šaukti „Ant kryžiaus jį!“ (Mt 27, 23). Tie, kurie sekė jį, sumišę ir įbauginti, apleidžia jį galvodami: jei šitoks Jėzaus likimas, jis nėra Mesijas, nes Dievas – galingas, Dievas –nenugalimas. |
Jėzaus kančios pasakojime atrandame paradoksalų įvykį: kai Jėzus miršta, jį lydėjęs šimtininkas, kuris nebuvo tikintis, nebuvo žydas, o pagonis, matydamas jį, kenčiantį ant kryžiaus, išgirdęs kaip jis visiems atleidžia, pats prisilietęs prie jo beribės meilės išpažįsta: „Iš tikro šitas žmogus buvo Dievo Sūnus!“ (Mk 15, 33–39). Jis, kitaip negu visi kiti, pasakė: štai Dievas, jis tikrai Dievas.
Šiandien galime savęs klausti: „Koks tikrasis Dievo veidas?“ Dažniausiai mes į jį projektuojame tai, kas mes patys esame, savo sėkmę, teisumą, pyktį. Bet Evangelija sako, kad Dievas ne toks. Jis yra kitoks ir vien savo jėgomis mes negalėjome jo pažinti. Todėl jis priartėjo prie mūsų, atėjo susitikti ir per Velykas mums visiškai apsireiškė. O kur tai įvyko? Tai įvyko ant kryžiaus! Štai kur atpažįstame Dievo veido bruožus. To neužmirškime, broliai ir seserys: kryžius yra Dievo sostas, sakė popiežius Pranciškus.
Popiežius kvietė tyloje žvelgti į Nukryžiuotąjį, kad pamatytume, kas yra mūsų Viešpats. Jis nerodo pirštu į ką nors, net nerodo į tuos, kurie jį nukryžiuoja, o ištiesia rankas į visus; jis mūsų neprispaudžia savo garbe, bet leidžiasi dėl mūsų apnuoginamas; jis myli ne žodžiais, bet tyloje suteikia gyvenimą; neverčia, bet išlaisvina; nesielgia, kaip su svetimu, bet prisiima mūsų blogį, prisiima mūsų nuodėmes. Todėl, norėdami išsilaisvinti iš savo pačių susikurtos Dievo vizijos, žvelkime į Nukryžiuotąjį ir tada atsiverskime Evangeliją. Šiomis dienomis, kai visi esame karantine, užsidarę namuose, paimkime į rankas šiuos du dalykus: Nukryžiuotąjį ir pažvelkime į jį, ir atsiverskime Evangeliją. Tai bus kaip didinga namų liturgija, nes šiomis dienomis negalime eiti į bažnyčią. Nukryžiuotąjį ir Evangeliją! – pakartojo Pranciškus.
Velykos liudija, kad Dievas gali viską paversti gerumu. Su juo galime būti tikri, kad viskas bus gerai. Tai nėra iliuzija, nes Jėzaus mirtis ir prisikėlimas nėra iliuzija, bet tiesa. Štai kodėl Velykų rytą pasakyta: „Jūs nebijokite“ (Mt 28, 5). Slegiantys klausimai apie blogį nedingsta staigiai, Prisikėlusiajame jie randa tvirtą pagrindą, kuris leidžia mums nepaskęsti.
Jėzus pakeitė žmonijos istoriją būdamas arti mūsų. Nors ji paženklinta blogio, jis ją pavertė išganymo istorija. Paaukodamas savo gyvybę ant kryžiaus, Jėzus nugalėjo mirtį. Iš atvertos Nukryžiuotojo širdies Dievo meilė pasiekia kiekvieną iš mūsų. Galime pakeisti savo gyvenimo istoriją priartėdami prie Jo, priimdami išganymą, kurį Jis siūlo mums. Šią savaitę ir per ateinančias dienas atverkime Jam visą širdį maldoje. Būkime su Nukryžiuotuoju ir su Evangelija. Neužmirškite: su Nukryžiuotuoju ir Evangelija! Tai bus mūsų namų liturgija! Plačiai atverkime širdis maldoje, leiskime, kad jo žvilgsnis žvelgtų į mus, suprasime, kad nesame vieni, bet mylimi, nes Viešpats niekuomet mūsų neapleidžia ir neužmiršta.
2020 balandžio 9 d., Vatican News
BRANGIEJI, kol karantinas neleidžia mums džiaugtis ir dalintis tikėjimu drauge, skelbiu bažnyčios grindų „CORONAI“ karą. Šiandien, praėjus daugiau nei 80 metų po mūsų bažnyčios pašventinimo, bažnyčiai labai reikalingas kapitalinis grindų remontas. Pernai vasarą lopėme sukiužusias vietas, kad galėtume dar šiek tiek pratęsti.
 |
 |
 |
Šiandien, jau nebėra ko laukti ir delsti, kviečiu VISUS kas galite prisidėti prie grindų kapitalinio remonto. Po daugybės tyrimų, diskusijų ir svarstymo nuspręsta pakeisti visą medinę dangą; biocheminiai tyrimai parodė, kad grindys vietomis skleidžia virš 2300 vienetų pelėsinio grybo porų.
 |
 |
 |
Darbus planuojame pradėti balandžio 14 d. |
Vėliau lauks II etapas: sistemos Oras-vanduo įdiegimas ir klojimas plytelėmis (planuojama kloti akmens masės plytelėmis). Tai reikalauja LABAI DIDELIŲ lėšų. Esu sutaupęs santaupų pradinei darbų daliai.
Didžiausias dėkingumas jau parėmusiems: Antanui Maknevičiui (1000 €), Mindaugui ir Gitanai (1000 €), Tomui ir Jurgitai Belevičiams (1000 €), Juozui ir Ritai Kašiubams, Andriui ir Lidijai Kašubams, Jonui ir Onutei Seniūnams, Kęstučiui ir Inai, Ignui, Andriui Ruseckams, Vytautui ir Teresei, Modestui ir Aušrai Rutkauskams ir visiems aukojusiems.
Kreipiuosi į Jus visus, mano Mielieji ir labai Mylimi žmones, kviečiu prisidėti prie naujų šildomų grindų įrengimo Išlaužo parapijos bažnyčioje. Paremti galite pervesdami Auką į parapijos sąskaitą LT26 7044 0600 0793 4715, AB SEB banke. Mokėjimo paskirtyje nurodant „Auka grindims“ arba auką galite perduoti klebonui asmeniškai.
Klebonas, kun. Vilius Sikorskas
Kaip nurodo Apaštalų Sostas, kur dėl epidemijos
|
 |
Verbų sekmadienis. Viešpaties įžengimo į Jeruzalę liturginės apeigos atliekamos bažnyčios pastato viduje, o ne lauke.
Didysis ketvirtadienis. Mišių pabaigoje nėra procesijos, o Švč. Sakramentas ir toliau lieka tabernakulyje. Didįjį ketvirtadienį visi kunigai išimties tvarka gali aukoti Mišias be žmonių tinkamoje vietoje. Viešpaties kapas šiemet yra nerengiamas.
Didysis penktadienis. Pagerbiant šv. Kryžių, jį bučiuoja tik pagrindinis celebrantas.
Velyknaktis. Žiburių liturgijoje šiemet nekuriama Velykų ugnis, bet iškart uždegama Velykų žvakė; procesija praleidžiama.
Velykų rytas ir diena. Ryte nevyksta Velykų procesija. 8 val. ryto skambinama varpais. Šv. Mišios aukojamos žmonėms nedalyvaujant. Tikintieji raginami dalyvauti velykinėse šv. Mišiose, kurios per radiją, TV ar internetą bus transliuojamos iš Vatikano, savo vyskupijos katedros ar parapijos.
Išpažintys. Velykinę išpažintį galima atlikti iki birželio 29 d., tad nebūtina skubėti ją atlikti iki Velykų. Galima išklausyti pavienių to prašančių tikinčiųjų išpažinčių.
Aukos ir Mišių intencijos. Jei aukos aukojama internetu, grafoje «Mokėjimo paskirtis» nurodyti aukos paskirtį, pvz., „Sekmadienio rinkliava“ arba „Mišioms kovo ... d. už a.a. ..., ..., ... gim. mir.“.
Gaunama žmonių klausimų, kaip jie galėtų prisidėti palaikydami savo parapijas, kuriose, kaip žinome, šiuo metu nevyksta viešos pamaldos. Tačiau ir šiuo sunkiu pandemijos laiku Bažnyčia atlieka svarbų vaidmenį suteikdama žmonėms pasitikėjimo ir vilties. Bažnyčiose nevykstant viešoms pamaldoms, sumažėjo ir žmonių, kurie aukotų ir padėtų parapijoms išsilaikyti. Tad kaip paremti parapiją?
Norėdami paremti parapiją, galite aukoti internetu mokėjimo paskirtyje nurodydami „Auka“ (A/s LT26 7044 0600 0793 4715, AS SEB bankas). Svarbi parama šiuo atveju Bažnyčiai būtų šv. Mišių užsakymas įvairiomis intencijomis, šv. Mišios aukojamos ir už uždarytų durų, esame visada pasirengę ir toliau savo malda užtarti tikinčiųjų prašymus. Užsakant Mišias telefonu (arba el. p.) ir nesant galimybės perduoti auką į rankas, ją taip pat galima pervesti į parapijos sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Auka už Mišias“.
Primename, kad visuomet išlieka galimybė jums rūpimu klausimu pasikalbėti su kunigu telefonu ar susisiekti el. paštu.
|
Iš priekio ir iš paskos einančios minios šaukė: „Osana Dovydo Sūnui! |
 |
Šią savaitę Kristaus kančios aprašymo klausomės dukart. Tai pasakojimas apie iš meilės mirštantį Dievą. Jame viskas sukasi apie du dalykus, kurie nesunkiai atrandami kiekviename gyvenime: meilę ir skausmą. Tai universali kalba, suprantama kiekvienam žmogui.
Tiesa, tai ant Golgotos pirmas suprato ne vienas iš Jėzaus mokinių, bet pagonis, svetimšalis kareivis. Jėzui mirštant pirmąjį tikėjimo išpažinimą atliko šimtininkas, tas kuris buvo priverstas prižiūrėti mirties bausmės vykdymą: „Tikrai šitas buvo Dievo Sūnus!“ Šimtininkui nereikėjo matyti nuo kapo angos nusiritinančio akmens ar spindinčios šviesos, apgaubusios Jėzaus kapą, jis nelaukė išauštančio Velykų ryto, sušvitusio niekad iki tol neregėtai skaidria saule. Tada, apsuptas penktadienio popietės sutemų, matydamas ant kryžiaus skersinio kabantį išniekintą negyvą kūną, šis, jau daug mirčių matęs karys sako: „Jis buvo Dievo Sūnus“.
Tokia mirtis tolygi apreiškimui, nes mirti iš meilės yra dieviška. Mūsų Dievas yra kitoks, negu kiti dievai, į kuriuos iki tol tikėjo žmonės. Jis viską pradeda ne nuo iškilmingo pasirodymo, bet nuo kryžiaus. Jis pats sutiko būti prikaltas ir mirti toje nešlovės vietoje, kad būtų kartu su mumis ir toks, kaip mes, norėdamas, kad mes būtume su Juo ir tokie, kaip Jis.
Ant kryžiaus Dievas parodo, ką Jis iš savo meilės nori duoti žmogui, kuris taip pat yra nuolat kryžiuojamas daugybės rūpesčių ir skausmų. Meilė žino daug įsipareigojimų, tačiau pagrindinė pareiga – būti kartu su tuo, kurį myli, taip, kaip motina budi prie sergančio vaiko ir sutiktų pati susirgti, kad tik jos vaikas pasveiktų. Dievas Kristaus asmenyje žengia į mirtį, nes ten eina kiekvienas Jo vaikas. Dievas miršta, kad per mirtį žmones nusivestų su savimi. Kryžius – tai meilės bedugnė, kur suprantame, kaip Dievas myli.
Visame tame yra kai kas gluminančio. Dievas plauna žmonėms kojas, tačiau jie tokios meilės dar nesupranta, duoda savo Kūną valgyti, tačiau jiems to vis dar negana. Galiausiai matome savo Dievą ant kryžiaus, nuogą ir suniekintą, ir kažkokia gėda verčia sukti žvilgsnį šalin. Vis dėlto, vėl pažvelgę į kryžių, galime matyti išskėstas rankas, kurios kalba mums apie meilę. Meilę kiekvienam iš mūsų… Kraujuojantis Viešpats šaukia, o gal tik šnabžda, kad tik neišgąsdintų manęs, nebūtų įkyrus: „Myliu tave“…
Ar mes suprantame, kad taip gali mylėti tik Dievas?…
2020 balandžio 4 d., Vatican News
 |
Trečiadienis, kovo 11-oji, Romos vyskupijoje buvo paskelbtas pasninko ir maldos diena, kad kuo greičiau pasibaigtų koronaviruso epidemija. Pagrindinis maldos dienos momentas buvo Mišios trečiadienio vakarą diecezinėje Marijos – Dievo Meilės Motinos šventovėje, Romos miesto pietiniame pakrašty. Prieš Mišias buvo perduotas Romos vyskupo – popiežiaus Pranciškaus – maldos įrašas. „Marija, tu mums švieti gyvenimo kelyje, esi mūsų gelbėtoja ir viltis. Mes atiduodame save į tavo rankas, Ligonių sveikata, kuri stovėdama prie kryžiaus, tvirtai tikėdama, kentėjai kartu su kenčiančiu Jėzumi. Tu, romiečių gelbėtoja, žinai, ko šiandien mums reikia, ir esame tikri, jog pasirūpinsi, kad, kaip Galilėjos Kanoje, baigtųsi bandymų metas ir sugrįžtų džiaugsmas. |
Padėk mums, Dievo Meilės Motina, būti klusniems Tėvui ir daryti, ką mums lieps Jėzus, kuris, prisiėmęs visas mūsų kančias ir skausmus, per Kryžiaus auką mus vedą į Prisikėlimo džiaugsmą.“
„Tavo apgynimo šaukiamės, Šventoji Dievo Gimdytoja. Mūsų maldų neatmeski, mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir
palaimintoji.“
2020 m. kovo 11, (JM / VaticanNews)
Copyright © 2020 Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija Rights Reserved.