Išlaužo Švč. Mergelės Marijos Krikščionių Pagalbos parapija

Trečiadienis, kovo 11-oji, Romos vyskupijoje buvo paskelbtas pasninko ir maldos diena, kad kuo greičiau pasibaigtų koronaviruso epidemija. Pagrindinis maldos dienos momentas buvo Mišios trečiadienio vakarą diecezinėje Marijos – Dievo Meilės Motinos šventovėje, Romos miesto pietiniame pakrašty. Prieš Mišias buvo perduotas Romos vyskupo – popiežiaus Pranciškaus – maldos įrašas. „Marija, tu mums švieti gyvenimo kelyje, esi mūsų gelbėtoja ir viltis. Mes atiduodame save į tavo rankas, Ligonių sveikata, kuri stovėdama prie kryžiaus, tvirtai tikėdama, kentėjai kartu su kenčiančiu Jėzumi. Tu, romiečių gelbėtoja, žinai, ko šiandien mums reikia, ir esame tikri, jog pasirūpinsi, kad, kaip Galilėjos Kanoje, baigtųsi bandymų metas ir sugrįžtų džiaugsmas. Padėk mums, Dievo Meilės Motina, būti klusniems Tėvui ir daryti, ką mums lieps Jėzus, kuris, prisiėmęs visas mūsų kančias ir skausmus, per Kryžiaus auką mus vedą į Prisikėlimo džiaugsmą.“

„Tavo apgynimo šaukiamės, Šventoji Dievo Gimdytoja. Mūsų maldų neatmeski, mūsų reikaluose, bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk, Mergele garbingoji ir
palaimintoji.“

2020 m. kovo 11, (JM / VaticanNews)

Kovo 19 dienos vakare popiežius Pranciškus prisidėjo prie Italijos Katalikų Bažnyčios surengto nacionalinio Rožinio šviesos slėpinių kalbėjimo. Pranciškus taip pat perskaitė įvadinę maldą. „Rožinio malda yra nuolankiųjų ir šventųjų malda, kurie jos slėpiniuose, kartu su Marija, kontempliuoja Jėzaus gyvenimą, gailestingąjį Tėvo veidą. Mums visiems taip reikia paguodos, jaustis apsuptiems Jo meilės!“ Popiežius pakvietė melstis vieningai ir patikėti save šv. Juozapo užtarimui. Jis yra Šventosios Šeimos globėjas ir mūsų šeimų globėjas. Ir Nazareto dailidė pažino stoką, kartėlį, rūpestį dėl rytojaus. Tačiau tamsiais momentais sugebėjo leistis besąlygiškai vedamas Dievo valios.

„Saugok, šventasis globėjau, mūsų kraštą. Apšviesk atsakingus už bendrąjį gėrį, kad mokėtų kaip ir tu pasirūpinti tais, kurie jiems patikėti. Padidink proto skvarbumą tų mokslininkų, kurie tiria geriausias priemones mūsų brolių sveikatai ir fizinei gerovei. Remk tuos, kurie aukojasi: savanorius, medikus, slaugytojus, stovinčius pirmoje linijoje gelbėjant ligonius, rizikuojant savimi. Laimink, šventasis Juozapai, Bažnyčią, kad, pradedant nuo dvasininkų, ji būtų tokios kaip tavo šviesos ir gerumo ženklas bei įrankis. Lydėk savo malda, šventasis Juozapai, šeimas, padėk kurti santarvę tarp tėvų ir vaikų, ypač tarp mažiausiųjų. Saugok senolius nuo vienatvės,
kad nei vienas nepanirtų į apleidimo ir bejėgystės neviltį. Paguosk trapiausius, padrąsink svyruojančius, užtark vargšus. Su Mergele Motina melsk Viešpatį, kad išlaisvintų pasaulį iš visų pandemijų. Amen.“, – sakė Šventasis Tėvas. Po jo įvadinės maldos vyko Rožinio, kalbėto vienoje Romos bažnyčioje, transliacija.

2020 kovo 20, (RK / Vatican News)

Kviečiame Jus visus šiuo metu:

1. Kasdien atsiversti Šventąjį Raštą – tai šiuo metu mums gali tapti nuostabia paguoda ir padrąsinimu;
2. Atnaujinti kasdienę Rožinio ir Gailestingumo vainikėlio maldą meldžiantis už fizinę ir dvasinę sveikatą;
3. Dalyvauti šv. Mišiose – kol negalime bažnyčioje, naudokimės jų transliacija;
4. Susitaikyti su Dievu ir vienas su kitu. Jei turime galimybę, atlikime išpažintį, taip sustiprėsime ir dvasia, ir kūnu;
5. Daugiau pabūti su savo vaikais, brangiais šeimos nariais, jei reikia, atsiprašyti ir susitaikyti su jais, juk tai geriausias imuniteto stiprinimas – meilės širdžiai grąžinimas.
6. Atrasti būdus, kaip savo bendruomenėse, maldos ir Šventojo Rašto studijų grupėse galėtume kartu melstis pasinaudodami internetu.
7. Kasdien 20:00 val. drauge su savo šeimomis melstis Šv. Juozapo malda, kuria nuo amžių tikintieji kreipdavosi į šv. Juozapą – Bažnyčios globėją ir užtarėją visuose išbandymuose. Tai bus mūsų maldos tiltas, jungiantis mus su Viešpačiu ir vieni su kitais. Jis primins mums meilingą šv. Juozapo užtarimu siunčiamą pagalbą! Šiuo metu Lietuvoje skambės bažnyčių varpai.

Lietuvos vyskupų laiškas ir malda Šv. Juozapui

Tikintieji, dalyvaujantys šv. Mišiose nuotoliniu būdu, raginami priimti dvasinę Komuniją. Kas tai yra ir kaip tai padaryti?

Kas yra dvasinė Komunija?

Dvasinė Komunija yra susivienijimas su Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir Bažnyčia maldos būdu, kai žmogus dėl tam tikrų kliūčių negali dalyvauti šv. Mišiose arba jei dalyvauja, bet negali priimti sakramentinės Komunijos. Čia labai svarbus troškimo sužadinimas, noras, kad Jėzus ateitų į vidų. Tai vidinis vienybės su Jėzumi ir Bažnyčia troškimas, Krikštu gautos malonės sustiprinimas. 

Kas gali ją priimti?

Dvasinę Komuniją gali priimti visi pakrikštytieji, nes Krikštu esame suvienijami su Kristumi ir Bažnyčia. Dvasinę Komuniją patariama priimti tiems, kurie dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti šv. Mišiose arba negali priimti sakramentinės Komunijos dėl ligų pavojaus ar alergijų. 

Dėl kokių priežasčių negalima priimti dvasinės komunijos?

Jei žmogus nėra pakrikštytas, bet jis trokšta vienybės su Jėzumi, tai jo troškimas yra vadinamas troškimo Krikštu. Visais kitais atvejais noras, prašymas, kad Jėzus ateitų į Širdį yra leidžiamas ir skatinamas visiems. Ir dvasinė, ir sakramentinė Komunija priklauso tai pačiai dvasinei tikrovei, todėl norint ją priimti reikia neturėti sunkios nuodėmės.

Malda prašant dvasinės Komunijos

Malonusis Jėzau! Tikiu, kad esi Švenčiausiajame Sakramente su savo kūnu ir siela, su dievyste ir žmogyste. Jame aš Tave garbinu ir myliu labiau už viską. Ilgiuosi Tavęs! Juk Tu esi mano teisybė ir laimė, mano tikrasis gyvenimas. Negaliu šią valandą priimti Tavęs Švenčiausiajame Sakramente; dėl to, Jėzau, bent neregimu būdu ateik pas mane ir pripildyk mano širdį savo šventų dovanų.

Tau, Viešpatie, atiduodu visą save. Aukoju savo kūno ir sielos jėgas su tokiu nuoširdumu ir dėkingumu, kaip tai daryčiau, priėmęs Švenčiausiąjį Sakramentą. Trokštu visuomet su Tavimi būti, Tau dirbti, Tau kentėti, Tau gyventi ir mirti. Neleisk man, Viešpatie, nė valandėlės nuo Tavęs atsitraukti ir Tavo malonę prarasti. Būk man mokytojas, vadas ir globėjas visą mano gyvenimą. Amen.

Ką daryti, jei dėl karantino negali nueiti išpažinties?

Popiežius Pranciškus drąsina kunigus lankyti ligonius net esančius karantine. Ligoninėse laikantis visų saugumo reikalavimų sudaromos sąlygos susitikti su sergančiais. Jei medikai prieina prie ligonio, vadinasi ir kunigas gali prieiti. Jei neįmanomas bendravimas tiesiogiai, galima išpažinti atlikti bendraujant per stiklą, surašant nuodėmes ant lapelio: kunigas perskaitys ir, matydamas žmogaus gailestį, duos išrišimą. 

Kas yra dvasinė išpažintis?

Negalėdami prieiti sakramentinės išpažinties, vaduojamės iš nuodėmių vadinamąją dvasine išpažintimi, t. y. tobulu gailesčiu ir pasiryžimu atlikti sakramentinę išpažintį, kai tik bus galima. Gailestis tobulas tuomet, kai gailimės ne tiek dėl to, kad nuodėmėmis užsitraukėme bausmę, kiek dėl to, kad jomis įžeidėme Dievą, kuris yra geras ir šventas. Tai gailestis ne iš Dievo baimės, bet iš meilės. Tobulas gailestis naikina nuodėmes ir be išpažinties, tačiau lieka pareiga vėliau jas išpažinti. Tobulo gailesčio jausmus galima išreikšti savo mintimis arba pasinaudoti šia maldele:

Gailiuosi, gerasis Dieve, visa širdimi, kad esu Tau nusidėjęs; gailiuosi ne tiek dėl to, kad praradau dangų, gal net užsitraukiau prago bausmę, kiek dėl to, kad Tave, didžiausią savo geradarį ir Tėvą, įžeidžiau, kad buvau Atpirkėjo kančių priežastis. Neapkenčiu visų nuodėmių, tvirtai žadu daugiau nebenusidėti ir, Tavo malonės padedamas, Tau ištikimai tarnauti. Mano Dieve, pasigailėk manęs nusidėjėlio ir suteik man savo malonę. Amen.